TERMO-MODIFIKACIJA

Termo-modifikacija tai terminio apdorojimo procesas atliekamas panaudojant aukštą temperatūrą ir garus. Jokie chemikalai termo-apdirbimo procese nenaudojami. Procesas pagerina matmenų stabilumą ir biologinį medienos patvarumą. Pagerina termoizoliacines savybes, nes termo-modifikacijos procesas sumažina šilumos laidumą. Apdorojimas temperatūra pašalina iš medienos smalas.

Medienos kaitinimas keičia daugybę cheminių ir fizinių savybių. Savybės keičiasi dėl terminės hemiceliuliozės destrukcijos. Norimi pokyčiai pradeda atsirasti prie 150C ir nedingsta palaipsniui keliant temperatūrą. Pasekoje vyksta brinkimo lygio sumažėjimas, didėja ilgaamžiškumas, tamsėja spalva, lakios medžiagos garuoja, mažėja drėgmės pusiausvyros lygis, mažėja rugštingumas pH, o termoizolicinės savybės gerėja. Keičiasi medienos tvirtumas ir kietumas.

Termo-apdirbimo procesas skirstomas į tris dalis:

DŽIOVINIMAS

Temperatūra didinama iki 130C, temperatūrai pasiekus 100C kameroje ir medienoje esantis vanduo ima garuoti, to pasekoje vyksta medienos džiovinimas garais. Garai natūraliai apsaugo medieną nuo skilinėjimo, taip pat suminkština paruošdami tolimesniems cheminiams pokyčiams.

TERMO- MODIFIKACIJA

 Temperatūra kameroje didinama iki 185-225C. Temperatūra pasirenkama pagal tai kokias savybes norima išgauti. Maksimali temperatūra fiksuojama 2-3val. ( laikas priklauso nuo medienos rūšies, kiekio bei geometrinių matmenų ). Vandens garai naudojami kaip apsauga ir karščio laidininkas neleidžiantis medienai užsiliepsnoti, bei įtakoja cheminius procesus vykstančius medienoje modifikacijos metu.

ATVĖSINIMAS

Temperatūra yra sumažinama iki 50-60C, mediena atvėsinama ir paruošiama tolimesniam mechaniniam apdorojimui.

Termo-medienos savybės

  1. Tankis

-         Tankis nustatomas matuojant mėginio matmenis ir svorį. Matavimo vienetas kg/m3. Termomodifikacijos procesas sumažina tankį vidutiniškai 10%.

  1. Tvirtumas

-         Kaip taisyklė, medienos tvirtumas yra tiesiogiai susijęs su tankiu. Pasekoje, sumažėjus tankiui termoapdorojimo metu sumažėja ir tvirtumas, bet svorio-tvirtumo santykis praktiška nesikeičia.

  1. Tvirtumas lenkiant ir tamprumo modulis

-        Medienos apdorotos mažesne nei 200C temperatūra lankstumas nedingsta. Akivaizdus tvirtumo sumažėjimas lenkiant pastebimas medienoje kuri buvo apdorota aukštesne nei 200C temperatūra. Apdorota tokia temperatūra medieną nerekomenduojama naudoti horizontalioms apkrovoms, tik struktūriniam naudojimui (vertikalios apkrovos ar termoizoliacija).

  1. Atsparumas spaudimui

-         Atsparumas spaudimui priklauso nuo medienos faktinio tankio. Bandymų metu buvo nustatyta, kad termo apdorojimas neįtakoja medienos tvirtumo spaudžiant.

  1. Pasipriešinimas skilimui

-         Termiškai apdorota mediena yra mažiau atspari skilimui, kuo aukštesnė termo apdorojimo temperatūra, tuo mažesnis atsparumas skilimui. Vidutiniškai atsparumas skilimui sumažėja 30-40%

  1. Varžtų išlaikymas

-         Ši savybė tiesiogiai priklauso nuo medienos tankio, išankstinis mažo diametro skylės gręžimas pagerina rezultatus.

  1. Kietumas

-        Charakteristikos pokyčiai yra nežymūs ir turi ribotą poveikį įtakojantį kietumą.

  1. Drėgmės pusiausvyra

-         Terminis apdorojimas sumažina drėgmės pusiausvyrą medienoje. Veikiant aukščiausioms temperatūroms proceso metu, drėgmės kiekis gali būti 40-50 % mažesnis palyginus su neapdorota mediena.

  1. Brinkimas ir drėgmės įtakojamas spaudimas

-         Terminis apdorojimas žymiai sumažina radialinį brinkimą pluošte. Termiškai paveikta mediena negauna apkrovos džiovinimo metu. Brinkimo lygis ir medienos spaudimas labai žemas.

  1. Pralaidumas

-         Termo apdirbimo procesas sumažina vandens sugėrimą 20-30%.

  1. Šilumos laidumas

-        Bandymai parodė, kad šiluminis laidumas termiškai apdorotoj medienai, sumažėjo 20-25%, palyginti su paprasta mediena džiovintą krosny, taigi tokiu būdu didėja izoliacinių savybių medienoje efektyvumas.

  1. Priešgaisrinė sauga

-        Termiškai paveikta mediena niekuo nesiskiria nuo paprastos medienos kuomet kalba eina apie priešgaisrinę saugą. Ugnies atsparumo klasė- D.

  1. Biologinis ilgaamžiškumas

-         Standartiniai bandymai (EN113, ENV 807) laboratorijoje, įrodė reikšmingą pagerėjimą biologinio atsparumo ir biologinio ilgaamžiškumo, pašalinus iš medienos natūralų maitinimo šaltinį, o taip pat pasikeitus cheminei ir struktūrinei medienos sudėčiai.

-        Rekomenduojame nenaudoti termo apdorojimo technologijos konstrukcijoms turinčioms gilų kontaktą su dirvožemiu ir turinčiu įtakos statinio eksploatacinėms charakteristikoms. Manoma, kad atitnkamas tvirtumo netekimas atsiranda dėl drėgmės o ne dėl mikroorganizmų veikimo.

-         Praktika rodo, kad naudojimas konstrukcijose turinčiose gilų kontaktą su dirvožemiu, bet neturinčiose esminės įtakos statinio eksploatacinėms charakteristikoms, kartu su periodišku paviršiaus džiovinimu ne sukelia didelės žalos medžiagoms. Tai ypatingai akivaizdu, kada padaromas efektyvus dirvožemio drenažas, o pats gruntas sudarytas iš smėlio ir žvyro.

  1. Atsparumas aplinkos poveikiui

-        Kaip ir dauguma natūralių medžiagų tokia mediena nėra atspari ultravioleto poveikiui, to pasekoje, veikiama saulės spindulių medienos spalva keičiasi iš pirminės rudos į pilką.

-         Originalią spalvą galima išsaugoti naudojant koncervantus turinčius pigmento, arba konservantus su UV filtru.

-         Termo-medienoje natūralus drėgmės kiekis po 5 metų ekspolotacijos, veikiant aplinkos veiksniams yra du kartus žemesnis nei paprastoje, termiškai neapdorotoje medienoje.

-         Kaip ir daugumoje medžiagų, veikiant natūralių atmosferos veiksnių, termo-medienos paviršiuje galima pastebėti pelėsio augimą. Tai susiję su bakterijomis ore, ar purvo atsirandančio po lietaus. Pelėsis gali atsirasti ant neapdoroto paviršiaus, tačiau tai atsiranda tik paviršiuje ir galima lengvai nuvalyti ar nugramdyti.

-         Optimaliausia apsauga termiškai paveiktai medienai yra aliejiniu gruntu ir viršutiniu alkidiniu sluoksniu tirpiu pagrindu arba akriliniu sluoksniu vandens pagrindu.

Terminio apdorojimo procesas tinka daugumai medienos rūšių. Procesas turi būti optimizuotas atskirai kiekvienos rūšies medienai, atsižvelgiant į jos geometrinius matmenis.

Panašų į dūmus kvapą skleidžia furfuralas , po kurio laiko kvapas dingsta, taip pat dingsta apsauginio paviršiaus apdirbimo metu. Lakios organinės medžiagos išsiskiriančios termo apdirbimo proceso metu yra tiesiog paprastos pušies komponentų frakcijos.

Т Toksiškų ar kenksmingų komponentų termo modifikuotoj medienoj nerasta. Tokia mediena netgi buvo bandoma kaip kaulo pakaitalas, tačiau patekus medžio atplaišomis po oda, jas būtina kuo greičiau pašalinti, taip pat kaip ir su paprasta mediena.

Darbas su termiškai apdorota mediena.

  1. Pjovimas

-         Termiškai apdorotos medienos pjovimas nieko nesiskiria nuo paprastos medienos pjovimo. Šakų išdėstymo vietose ypatingai išreikštų įtrūkimų ar atplaišų nepastebima. Vienintelė problema tai – dulkės, kadangi termiškai apdorota mediena yra labai sausa, dulkės tampa smulkiai dispersiškos ir lengvai pasklinda aplinkoj.

  1. Obliavimas

-        Volų slėgis, greitis ir kiti parametrai daugumoje priklauso nuo atitinkamų obliavimo mechanizmų, linijos ir įrenginių, dėl to bendrų nurodymų nustatyti negalima. Obliuojant termiškai apdorotą medieną, parametrai nustatomi kiekvienoms staklėms atskirai.

-Pagal turimus duomenis staklių (pjovimo ir kt. paviršiai) lieka švarūs dėka mažo smalos kiekio. Naudojant termiškai apdorotą medieną galima netgi išvalyti stakles nuo smalų ir dulkių likusių nuo prieš tai naudotos medienos.

  1. Frezavimas

-        Norint išgauti geros kokybės paviršių-ypatingai frezuojant- peiliai turi būti gerai išgaląsti, priešingu atveju gali susiformuoti atplaišos. Aukštesnis atplaišų susidarymo lygis buvo pastebėtas apdorojant medieną priešingai pluošto krypčiai. Didžiausios problemos pastebimos darbo pradžioje ir pabaigoje kuomet peiliai pasirodo ant paviršiaus. Termiškai apdorotos medienos frezavimas analogiškas darbui su kietomis ir trapiomis medienų rūšimis.

  1. Šlifavimas

-         Daugumoje atveju papildomo šlifavimo švitriniu popieriumi nereikia, nes termiškai apdorotos medienos paviršius yra pakankamai geros kokybės jau po obliavimo ar frezavimo.

-        -Pasekoje atsirandančios dulkės yra labai smulkios, tą reikia turėti omenyje pritaikant traukos sistemą.

  1. Paviršiaus apdorojimas

-        Norint apsaugoti spalvą ir medieną nuo aplinkos poveikio rekomenduojama apdoroti paviršių priemonėmis aliejiniu pagrindu su UV apsauga.

  1. Paviršiaus dažymas

-         Rekomenduojami dažai vandens pagrindu.

-         Dažant paviršių su dažais vandens pagrindu būtina atkreipti dėmesį, kad termiškai apdorotos medienos vandens absorbcijos lygis yra žymiai mažesnis nei paprastos medienos, tai gali įtakoti dažų įsiskverbimą ir džiūvimą.

  1. Klijavimas

-         Termiškai apdorota mediena turi žymiai lėtesnį vandens absorbcijos greitį, klijai turintys sudėtyje daug vandens(tokiems kaip PVC) reikalingas ilgesnis laikas džiūvimui ir sukibimui. Dirbant su PVC klijais rekomenduojama naudoti klijus su maksimaliai mažu drėgmės kiekiu kiek tai įmanoma. Dviejų komponentų PVC klijai kuriuose naudojamas cheminis kietiklis, duoda geresnius rezultatus ir sutrumpina džiūvimo laiką.

-         Gerą rezultatą galima pasiekti naudojant PU klijus, reikia nepamiršti, kad gerai klijų reakcijai reikalinga drėgmė iš aplinkos arba iš medienos. Jei mediena ir aplinkos oras yra labai sausas suklijavimas gali ir nepavykti.

  1. Jungimas kaiščiais

-         Mechaniniam apdorojimui reikalingam tokiam jungimui kaiščiais rekomenduojama naudoti kietų lydinių sraigtus.

-         Rekomenduojama klijais tepti abu galus, taip užtikrinant tvirtą sukibimą.

-         Dirbant su sraigtais bukomis briaunomis gali atsirasti sujungimo skilimas, ypatingai svarbu, kad sriegiai būtų gerai išgaląsti.

-         Buvo pastebėta, kad esant žemoms apsukoms mažėja skilimo rizika naudojant kaištinį jungimą.

Mechaninis jungimas

  1. Varžtai

-         Skilinėjimo galima išvengti naudojant savisriegius varžtus ir varžtus su paslėptomis galvutėmis, arba iš anksto išgręžiant skyles.

-         Išoriniam naudojimui analogiškomis sąlygomis rekomenduojami varžtai iš nerūdijančio plieno.

  1. Vinys

-        Gerus rezultatus galima pasiekti naudojant pneumatines vinių kalimo stakles, ypatingą dėmesį reiktų atkreipti spaudimui ir kalimo gyliui.

-        Naudojant rankinį plaktuką didėja skilimo rizika netyčiniam kontaktiniam smūgiui su medienos paviršium atveju.

-         Išoriniam naudojimui rekomenduojamos nerūdijančio plieno vinys, nes cinkuoto vinies apsauginis galvutės paviršius gali pasižeisti kontakte su pneumatiniu šautuvu.

-        Cinkuotų vinių naudojimas galimas jei pasekoje paviršius bus dažomas.