Šis medienos apdorojimo būdas yra geriausias ir vienintelis 100% ekologiškas apsaugos būdas, kurio nereikia pakartotinai naudoti. Procesai, vykstantys medienoje po terminio modifikavimo, yra negrįžtami. Gaminiai iš termiškai modifikuotos medienos paprastai yra 1,5–2 kartus brangesni nei panašūs gaminiai, naudojant vakuuminį impregnavimą.

Terminis modifikavimo metodas tinka daugeliui medienos rūšių. Procesą reikia individualiai optimizuoti kiekvienai medienos rūšiai, atsižvelgiant į jos geometrinius matmenis.

Paprastai medienos stiprumas yra tiesiogiai susijęs su jos tankiu. Tačiau po terminio modifikavimo svorio ir stiprumo santykis praktiškai nekinta.

Termiškai modifikuota mediena yra mažiau atspari skilimui. Kuo aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, tuo mažesnis atsparumas skilimui (vidutiniškai sumažėjo 30-40%). Todėl rekomenduojame iš anksto gręžti.

Terminis modifikavimas sumažina medienos pusiausvyros drėgmės kiekį. Aukščiausių temperatūrų įtakoje drėgmės kiekis gali būti 40-50% mažesnis lyginant su neapdorota mediena. Terminis modifikavimas žymiai sumažina radialinį išbrinkimą tangentinėje medienos plokštumoje. Be to, termiškai modifikuota mediena džiovinant nepatiria įtempių, jos suspaudimo ir brinkimo lygis yra labai žemas. Be to, terminio modifikavimo procesas sumažina vandens absorbciją 20-30%.

Standartiniai bandymai (EN113, ENV 807), atlikti laboratorinėmis sąlygomis, parodė reikšmingą biologinio atsparumo pagerėjimą ir didesnį biologinį patvarumą dėl natūralių maisto šaltinių pašalinimo iš medienos, taip pat medienos cheminės ir struktūrinės sudėties pokyčių. . Dėl to tarnavimo laikas, palyginti su įprasta mediena, yra 3-5 kartus ilgesnis.

Kaip ir dauguma natūralių medžiagų, tokia mediena negali atlaikyti ultravioletinių spindulių. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, laikui bėgant medienos spalva keičiasi nuo pradinės rudos iki pilkos. Originalią spalvą galima išsaugoti naudojant pigmento turinčius konservantus arba UV filtrus.

Per 5 naudojimo metus termiškai modifikuota mediena yra veikiama atmosferos poveikio, o natūrali drėgmė yra perpus mažesnė nei neapdorotos medienos. Dėl natūralių atmosferos sąlygų ant termiškai modifikuotos medienos paviršiaus gali augti pelėsiai. Šis reiškinys atsiranda su visomis medžiagomis, veikiančiomis natūraliomis atmosferos sąlygomis. Pelėsiai gali atsirasti ant neapdorotų paviršių dėl ore esančių bakterijų arba lietaus pernešto purvo. Tačiau tai pastebima tik ant paviršiaus ir gali būti pašalinta šluostant arba nubraukiant.

Optimalios termiškai modifikuotos medienos apsauginės dangos sistemos apima: aliejinį gruntą ir viršutinį sluoksnį arba alkidinį viršutinį sluoksnį tirpiklio pagrindu arba akrilo viršutinį sluoksnį vandens pagrindu.

Termiškai modifikuota mediena neturi jokių toksiškų ar kenksmingų komponentų. Tokia mediena netgi buvo išbandyta kaip kaulo pakaitalas. Tačiau jei atplaišos pateko po oda, jas reikia kuo greičiau pašalinti, panašiai kaip neapdorotą medieną.

Kalbant apie priešgaisrinę saugą, termiškai modifikuota mediena neturi didelių skirtumų, palyginti su neapdorota mediena.